Kriptovaliuta „Monero“ pamažu tampa pagrindiniu nusikaltėlių pasirinkimu. Jungtinėse Valstijose teisėsauga pripažino šios kriptovaliutos patrauklumą ir naudą nusikaltėliams. Kyla klausimas, kodėl būtent ši kriptovaliuta taip juos žavi? Atsakymas slypi monetos sugebėjimuose visiškai nepalikti jokių pėdsakų teisėsaugai. Anksčiau „Bitcoin“ buvo pagrindinis pasirinkimas nusikaltėlių pasaulyje, tačiau individai, naudojantys „Bitcoin“ savo nelegaliam uždarbiui slėpti, pastebėjo, kad „Bitcoin“ palieka pastebimus pervedimų pėdsakus, todėl egzistuoja rizika, kad nusikaltėliai gali būti identifikuoti. „Monero“ yra privačiausia kriptovaliuta, dėl kurios dizaino visiškai neįmanoma identifikuoti siuntėjo, adresato ir netgi siunčiamos sumos.

Išpirkos reikalaujančios programos

Akivaizdu, kad tokia kriptovaliuta tampa labai patraukli individams, uždirbantiems iš kibernetinių nusikaltimų. Susidomėjimas yra ypač didelis tarp nusikaltėlių, platinančių išpirkas reikalaujančias programas. Buvo pastebėta, kad nusikaltėliai vis dažniau reikalauja sumokėti išpirkas būtent su „Monero“.

Nustatyta, kad 2020 metų pradžioje „Monero“ sudarė mažiau nei penktadalį išpirkų mokėjimų. Vis dėlto tikimasi, kad ši statistika padidės 50% iki šių metų pabaigos. Taip pat buvo pranešta, kad kai kurios aukos buvo priverstos mokėti 10-20% daugiau, jei išpirką norėjo sumokėti „Bitcoin“ pagalba. Taip yra dėl anksčiau minėtų rizikų, susijusių su „Bitcoin“.

Kai „Monero“ pasirodė pirmąkart, „Monero“ kūrėjai pareiškė, kad „Bitcoin“ susekamumas yra didelė šios kriptovaliutos spraga, kadangi pagrindinės elektroninių pinigų funkcijos turi būti privatumas ir anonimiškumas. Šiuo metu „Monero“ rinkos kapitalizacija sudaro mažiau nei 1% „Bitcoin“ rinkos kapitalizacijos, tačiau tai gali pasikeisti, kadangi aukštas privatumo lygis pritraukia vis daugiau vartotojų. Vis dėlto kai kuriems vartotojams gali dingti noras naudoti „Monero“ dėl šios kriptovaliutos patrauklumo nusikaltėliams.

Anonimiškumas

Nėra abejonių, kad privačių kriptovaliutų anonimiškumas kelia nerimą teisėsaugai, nes tai apsunkina jų atliekamus tyrimus. Tai tampa ir problema daugybei kriptovaliutų keityklų, kurios nenori siūlyti galimybės įsigyti tokias monetas dėl didėjančių reguliavimo reikalavimų.

Pranešama, kad „Monero“ kūrėjai sulaukia žinučių iš išpirkos reikalaujančių programų kūrėjų, kurie domisi, kokiu principu veikia ši moneta. Europolas savo pranešime pranešė, kad tokios privačios monetos labai apsunkina tyrimus, susijusius su kriptovaliutomis. Jungtinių Valstijų vidaus pajamų tarnyba siūlo šešiaženkles sumas tiems, kurie gali sukurti įrankius „Monero“ sekimui. Po šio pranešimo paskelbimo JAV vidaus pajamų tarnyba sudarė kontraktus su dviem kandidatais. Manoma, kad kitos JAV agentūros taip pat plėtoja panašius santykius su tais, kurie gali išspręsti „Monero“ rebusą.

Visgi „Monero“ ir kitos privačios kriptovaliutos iki šiol kelia dideles problemas teisėsaugai.