Mokėjimo priemonių ateitis: kas pakeis grynuosius?
2018.03.13
Kortelės, išmanieji telefonai, pirštų atspaudai ar išmaniosios technologijos – kažkas neišvengiamai pakeis popierinius pinigus ir monetas.
Grynųjų pinigų likimas
Negrynųjų pinigų sandorių skaičius pasaulyje sparčiai auga, o kai kuriose išsivysčiusiose šalyse tai sudaro apie 92-99% visų atsiskaitymų (JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje). Arčiausiai grynųjų pinigų atsisakymo yra Švedija. Daugumoje švedų įstaigų jau nebepriima grynųjų pinigų, netgi bankuose į juos žiūri nepalankiai. Profesorius Niklas Arvidsson mano, kad Švedija gali tapti pirmąja pasaulio šalimi be grynųjų pinigų.
Rusijoje mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius dar nėra toks didelis – tik apie 58%, bet laikui bėgant elektroniniai pinigai vistiek pakeis grynuosius pinigus. Kyla klausimas, kas juos galėtų pakeisti: plastikinės kortelės ar tai su kuo daugelis iš mūsų atsiskiria tik miego metu – išmanieji telefonai?
Kortelės arba išmanieji telefonai
David Birch, ekonomistas ir skaitmeninių finansinių paslaugų konsultantas mano, kad kai pinigai išnyks, pagrindinis mokėjimo būdas bus ne plastikinės kortelės, o mobilieji telefonai. Šiuo metu mokėjimus atlikti mobiliajame telefone nėra labai patogu, nes jie yra susieti su tam tikru banku. Jūs naudojate savo banko kortelę ir mobilias programas, o už pervedimą klientui kitame banke sumokate bankui paslaugos mokestį. Rusijoje nėra pritaikyto universalaus mokėjimo, kuris veiktų su visais bankais ir būtų galima pervesti pinigus bet kuriam vartotojui be paslaugų mokesčio, tačiau ateityje ši situacija gali pasikeisti.
Pvz., Švedijoje nuo 2012 m. egzistuoja "Swish" paraiška, leidžianti fiziniams asmenims pervesti pinigus tarp visų pagrindinių šalies bankų klientų be komisinių ir abonentinio mokesčio. Dabar šia paraiška naudojasi daugiau nei pusė šalies suaugusių gyventojų. Panašios paslaugos egzistuoja ir kitose Europos šalyse: "iDeal" – Nyderlanduose ir "Siidro" – Suomijoje.
Ateityje galimas visiškas perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų per vieną paraišką ar konkrečią sistemą ir net visiškai bus atsisakoma banko kortelių.
Pvz., Kenijoje apie 55% visų šalies mokėjimų atliekama per "M-Pesa" sistemą, kuri nėra susijusi su konkrečiu banku ar vyriausybe ir veikia mobiliojo ryšio operatoriaus "Safaricom" pagrindu. Tai įrodo, kad pinigų pervedimų ateitis nebūtinai susijusi su bankais ir kortele.
Ne tik išmanusis telefonas, bet ir kita įranga
Pasaulyje vis labiau plinta atsiskaitymas negrynaisiais pinigais. Pagal "IHS Technology", 64% visų 2018 m. pagamintų mobiliųjų telefonų, palaikys ''NFC'' technologiją. Tai reiškia, kad dar daugiau žmonių galės patogiai ir saugiai sumokėti telefonu, o ne išimta iš piniginės plastikine kortele.
Jau dabar už pirkinius galite sumokėti naudodamiesi išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Kodėl gi nepažvelgus toliau ir nepamąstyti, kad ateityje bus galima sumokėti ir su kita įranga ar technologija?
Tarptautinėje ''Consumer Electronics'' parodoje "Samsung" pristatė išmanųjį šaldytuvą "Family Hub", kuris stebi pirkinių sąrašą ir leidžia užsisakyti produktų pristatymą.
Tokiu atveju už pirkinius nereikia atsiskaityti kortele: pinigai bus išskaičiuoti iš sąskaitos, pririštos prie šaldytuvo paskyros.
''Visa'' bendradarbiaudama su "Honda" kuriama išmanųjį automobilį su įmontuota mokėjimo sistema ir dar iki 2020 m. jis pateks į rinką. Išmanusis automobilis apskaičiuos laiką, praleistą mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir išvažiuojant automatiškai nuskaitys mokestį nuo jo, nustatys reikiamą degalų kiekį ir sumokės už jį degalinėje, nurašydamas pinigus iš susietos su automobiliu kortelės.
Ir tai nėra vienintelis panašus projektas: kuro mokėjimo sistemą per paraišką pateikė "Jaguar" ir naftos koncernas "Shell". Tokiu būdu atliekami mokėjimai tampa nematomi. Galbūt ateityje kontaktiniai mokėjimai visiškai išnyks. Liks tik virtualios kortelės arba viena mokėjimo sąskaita, su kuria bus susieti visi jūsų įrenginiai. Technologija gali eiti dar toliau, ir tuomet mokėjimo priemone gali tapti jūsų paties balsas ar pirštų atspaudai.
Biometriniai duomenys ir mokėjimai
Biometrinės technologijos, pvz. pirštų atspaudai, yra plačiai naudojami mobiliuose įrenginiuose. Pasak mokslinių tyrimų kompanijos "Juniper Research" programose, atsiųstose iki 2019 m., kuriose bus naudojamas biometrinis autentifikavimas, skaičius pasieks 770 mln.
Iki šiol biometriniai duomenys buvo plačiai naudojami tik mobiliuose įrenginiuose, tačiau ateityje jie gali būti naudojami parduotuvėse esančiuose bankomatuose ir mokėjimo terminaluose. Be to, bus naudojamas ne tik pirštų atspaudas, bet ir kiti metodai: veido ir balso atpažinimas akių rainelės skenavimas.
2017 m. ataskaitoje "Biometrinių tyrimų" grupė nurodė, kad paplitęs biometrinių technologijų įdiegimas į išmaniuosius telefonus pagreitins biometrinių duomenų patekimą į mobiliąsias bankininkystes.
Tyrėjai mano, kad biometrija labai paspartins mobiliąją prekybą, užtikrins saugumą ir intuityvias funkcijas
Biometrinės technologijos tikrai supaprastina mokėjimus: jums nereikia prisiminti jokių slaptažodžių ir PIN kodų, juk jūs negalite pamiršti namuose pirštų atspaudų ar savo balso. Skirtingai nei kortelės ar mobiliojo telefono, jūsų duomenys bus apsaugoti, nes niekas negali pavogti jūsų piršto ar akies rainelės.
Tačiau biometriniai duomenys turi ir trūkumų. Pvz., jei nusideginsite pirštus arba susirgsite ir ''prarasite'' balsą, tokiu būdu jūs galite netekti prieigos prie savo banko sąskaitos. Laikui bėgant bus surasti šios problemos sprendimai, o biometriniai mokėjimai tvirtai žengs į mūsų gyvenimą.
Technologijų poveikis mūsų gyvenimui
Mokėjimai tampa vis labiau nematomi ir nepastebimi. Jei anksčiau turėjote iš savo krepšio išimti piniginę ir sumokėti pinigus, dabar pakanka banko kortelės, o ateityje galbūt jums nereikės nieko – pakaks pridėti pirštą ar pasakyti žodį.
Tyrimas taip pat parodė, kad mokėdamas už pirkinius kortelėmis, asmuo išleidžia 12-18% daugiau nei mokėdamas grynaisiais pinigais. Taigi, galbūt nematomi mokėjimai padidins beprasmišką vartojimą ir paskatins žmones ''lįsti'' į paskolas ir skolas? Viskas priklauso nuo to, kaip greitai šios technologijos bus įgyvendintos ir ar turėsime laiko mokytis finansinės kultūros, kad galėtume išleisti virtualius pinigus protingai ir apgalvotai.
