2018.10.25

Psichiatras Richard Friedman paaiškino, kaip atsirado mitas apie padidėjusį paauglių dirglumą, kai jie naudojasi išmaniaisiais telefonais.

Šiandien daug kalbama apie tai, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos daro įtaką paaugliams, dėl ko jie tampa dirglūs, nervingi ir nesusikaupę. Bet nepanikuokite, tiesą sakant, viskas nėra taip blogai.

Nepaisant pranešimų apie amerikiečių paauglių nerimo atsiradimo augimą, pas mus praktiškai nėra tokios epidemijos požymių. Psichikos sutrikimų tyrimas tarp jaunų žmonių buvo atliktas 

daugiau nei prieš dešimt metų.

Yra keletas apklausų, rodančių apie nerimo padidėjimą jaunimo tarpe, tačiau jos remiasi duomenimis, gaunamais iš pačių paauglių ar jų tėvų. Tuo pačiu metu ligų procentas paprastai yra pervertintas, nes respondentai pastebi lengvus, o ne kliniškai reikšmingus simptomus.

Kodėl atsirado teiginys, kad paaugliai tampa vis nervingesni? Galbūt šios ataskaitos yra pirmieji epidemiologinių tyrimų požymiai. Arba nerimas išaugo tik tose demografinėse grupėse, kuriom skiriamas didesnis žiniasklaidos dėmesys. Bet labiausiai tikėtina, kad nerimo epidemija yra tik mitas. Labai smalsu, kodėl daugelis tuo patikėjo.

Manau, priežastis yra ta, kad tėvus įkvėpė skaitmeninės technologijos neigiama idėja. Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai ir kt. yra žalingi neurologijos ir psichologijos požiūriu.

Richard Friedman

Jei tikėti tuo, atrodytų suprantama, kad karta, auganti technologijų apsuptyje yra pasmerkta psichologinėms problemoms. Šis abejotinas įsitikinimas grindžiamas keliais tyrimais, kurie turi rimtų trūkumų.

Kai kurie pažymi ryšį 

tarp elektroninių įrenginių ir sumažėjusio psichologinės gerovės lygio. Tačiau tai kalbama ne apie priežastis, o tik apie dviejų reiškinių tarpusavio ryšį. Gali būti, kad neramesni ir nelaimingi paaugliai dažniau siekia telefono, norėdami užmiršti nemalonias emocijas.

Kiti tyrėjai magnetinio rezonanso vaizdo pagalba ištyrė jaunų žmonių smegenis, kurie priklausomi nuo video žaidimų ir pastebėjo 

mikrostruktūrinius pokyčius. Tačiau vėl neaišku, ar tai yra internetu piktnaudžiavimo rezultatas, ar ankstesnis rizikos veiksnys.

Taip pat yra teiginys, kad išmanieji telefonai kelia priklausomybę, kaip ir narkotikai. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo dėl MR tyrimų, kurie parodė, 

kad vaikams, turintiems priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, yra aktyvuojama apdovanojimų sistema, kai rodomi vaizdai iš žaidimų. Bet tai nenuostabu.

Jei nuskanuoti jūsų smegenis, rodant tai kas domina jus, pavyzdžiui, šokoladą ar pinigus, jūsų apdovanojimo sistema taip pat užsidegs, kaip Kalėdų eglutė. Tačiau tai nereiškia, kad esate priklausomas nuo minėtų dalykų.

Richard Friedman

Svarbesnis klausimas yra, ar tikrai skaitmeninės technologijos sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius, pavyzdžiui, kaip narkotinės medžiagos. Tam pritarti negalima, nes yra labai mažai duomenų. Teko matyti alkoholikų, kuriems pasireiškė savęs sunaikinimo sindromas, keliantis grėsmę jų gyvybei. Tačiau niekada neteko girdėti apie skubios pagalbos skyriuje gulintį  paauglį, dėl nevaldomų jo veiksmų esant be telefono.

Tačiau daugelis tėvų vis dar teigia, kad jų vaikai turi nerimo problemų. Panašu, kad tai atspindi perėjimą iš įprastinio streso lygio į patologinę pusę.

Yra didelis skirtumas tarp sunkaus nerimo sutrikimų ir kasdieninio nerimo. Pirmasis neleidžia normaliai gyventi dėl nepagrįsto nerimo. Antrasis yra natūrali reakcija į stresą. Paaugliai ir bet kokio amžiaus žmonės laikas nuo laiko turi pajusti ir pajunta nerimą.

Richard Friedman

Kai kas pasakys, kad šiandien jauni žmonės nervingesni, tai vyksta todėl kad supanti aplinka tapo vis labiau įtempta. Tam įtakos turi ir ekonomikos krizės padariniai, bei didelė konkurencija dėl vietų stojant į universitetą. Taip, bet tada nerimas nėra vadinamas sutrikimu, o tėra tinkamas atsakas į gyvenimo sunkumus.

Žinoma, negaliu pasikliauti tik savo patirtimi. Nepaisant to, mano praktikoje nėra padidėjęs tikrojo nerimo sutrikimų turinčių pacientų skaičius, kuriems būtų reikalingi psichoterapijos kursai ir vaistai. Tačiau pastebėjau, kad daug jaunų pacientų nerimauja dėl nereikšmingų dalykų, ir po to jaudinasi dėl atsiradusio nerimo.

Pavyzdžiui, kai kurie pacientai, šiek tiek vyresni nei 20 metų, patyrė stresą darbe ir pradėjo nerimauti, nes keletą naktų dėl to blogai miegojo. Nė vienas iš jų neturėjo klinikinės depresijos, bet jie buvo įsitikinę, kad nemiga neleidžia jiems dirbti arba rimtai pablogina jų fizinę būklę. Visi buvo nustebę ir greitai nusiramino, kai aš pasakiau, kad nėra reikalo nerimauti. Aš negalėjau suprasti, kodėl jie to nežinojo.

Tai aš pradėjau suprasti tuomet, kai prieš kelerius metus man paskambino vieno iš paauglių pacientų motina. Ji susirūpino dėl to, kad jos sūnus tapo nelaimingas po išsiskyrimo su mergina, ir paprašė manęs paskambinti jam ir patikrinti jo būklę. Tačiau ilgesys yra visiškai natūrali reakcija į nepasitenkinimą asmeniniame gyvenime. Kadangi daugiau rimtų priežasčių nerimui nebuvo, aš atsakiau, kad jos sūnus, jei reikia, visada pats gali susisiekti su manimi.

Nuo to laiko man ne kartą skambino tėvai, susirūpinę, kad jų paaugliai negali įveikti gyvenimiškų sunkumų, pavyzdžiui, svarbių egzaminų ar vasaros metu susirasti darbo. Tokie tėvai, pilni gerų ketinimų savo vaikams, sako, kad jų emocinė reakcija į sudėtingas, bet įprastas gyvenimo situacijas yra ne natūralus dalykas, o simptomas, reikalaujantis klinikinio įsikišimo.

Tiesą sakant, mūsų smegenys yra daug labiau atsparesnės pokyčiams nei mes manome.

Richard Friedman

Nerimo sutrikimų epidemijos mitas, susijęs su pernelyg dideliu šiuolaikinės kartos panirimu į skaitmenines technologijas, atspindi pernelyg didelę smegenų jautrumą išorinei įtakai. Taip, jos sukurtos mokytis ir išgauti svarbią informaciją iš aplinkos, bet neuroplastikoje taip pat yra ribos. Netgi tada, kai esame jauni ir pilni įspūdžių, smegenyse yra kažkas panašaus į molekulinį stabdį, kuris kontroliuoja laipsnį, kiek įtakos gali daryti įspūdžiai.

Ir tai gerai. Be to mes rizikuotume prarasti sukauptas žinias, reikalingas išgyvenimui, jau nekalbant apie mūsų asmenines savybes.

Nepamirškite, kad naujų technologijų atsiradimas paprastai visada sukelia paniką. Prisiminkite, kaip anksčiau bijojote, kad televizoriai sukelia smegenų degradaciją. Tačiau nieko neįvyko. Įsitikinimas, kad smegenys – tai švarus lapelis, kurį lengvai gali pakeisti skaitmeninės technologijos, yra tinkamas tik mokslinei fantastikai.

Taigi nesijaudinkite, kad jūsų vaikui yra kažkas negerai kiekvieną kartą, kai jis nervinasi ar yra nusiminęs. Mūsų paaugliai ir jų smegenys pilnai pajėgia susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo sunkumais.