Kaip internete galite prarasti pinigus, 5 populiariausi nusikaltėlių naudojami triukai

2018.05.09

Papasakosime, ką daryti, kad netaptumėt kibernetinių sukčių auka.

Kaip apsaugoti savo pinigus nuo nusikaltėlių

Rusijos Centrinio banko duomenis, 2017 m. iš Rusijos žmonių sąskaitų buvo pavogta 961 mln. rublių (12 897 360 € ). Vidutinė suma, kuri buvo neteisėtai nurašyta iš vieno sąskaitos vartotojo siekė 3 000 rublių ( 40 € ). Atrodytų suma yra nedidelė, tačiau vistiek nemalonu, nes dažnais atvejais vagysčių buvo galima lengvai išvengti. 

Dažnai tai įvyksta per neatsargumą. Šiuolaikinės technikos pažangos dėka yra sukuriami išmanieji prietaisai, kurie lengvina mūsų gyvenimą, daro jį paprastesniu, tačiau nuo to jis netampa saugesniu. Sugadinę vieną iš įrenginių, prijungtų prie namų tinklo, užpuolikai gali gauti visą jūsų asmeninę informaciją, jei tik jie to nori. Asmens duomenys, prisijungimai prie svetainių, slaptažodžiai ir visa kita svarbi informacija apie jūsų veiklą internete jums nepastebint gali būti perduodama sukčiams.

Norėdami sužinoti, kaip patikimai apsaugoti savo duomenis nuo elektroninių nusikaltėlių išpuolių yra organizuojamos įvairios paskaitos, taip pat daug informacijos galima rasti internete, bei spaudoje. Ten rašoma kaip kibernetiniai nusikaltėliai manipuliuoja aukų sąmoningumu, kaip jūsų veikla socialiniuose tinkluose gali būti perduodama sukčiams ir ką daryti, jei jus bando apvogt ar jau apvogė, ir nurašė pinigų sumas nuo sąskaitos.

Patarimai, kurių reikia laikytis

Tačiau internetas dažnai nėra toks pavojingas. Tiesiog reikia būti atsargiems prieš atliekant pinigines operacijas. Atrodo, kad viskas yra elementaru, dažnai rašoma apie įvairius apgaulės būdus, bet žmonės vis dar susiduria su jais.

1. Pelningo darbo pasiūlymas

Jei jūs pamatysite skelbimą, kuriame siūloma galimybė uždirbti gerus pinigus neišeinant iš namų, neskubėkite tuo džiaugtis. Dažnai po panašiais skelbimais slepiasi banalūs sukčių pasiūlymai.

Jūsų gali paprašyti pervesti į darbdavio sąskaitą tam tikrą pinigų sumą, pavyzdžiui, sumokėti už mokymo priemones ir tuo pačiu patvirtinti savo ketinimą dirbti. Pinigai, kuriuos prašo pervesti yra ne tokie dideli, ypač palyginus su būsimu atlyginimu. Tuomet kyla klausimas: kodėl gi nepervedus prašomos sumos? Tuom viskas ir užsibaigia. Galite rašyti tiek kiek norite nurodytu elektroniniu paštu neegzistuojančiam darbdaviui, atsakymo vargu ar sulauksit. Pinigų jums taip pat niekas negrąžins.

Ką daryti?

Visų pirma netikėkite nerealiais pažadais. Paieškokite atsiliepimų apie įmonės siūlomą darbą – tikriausiai bus apgautų žmonių pasakojimų, kurie negavo žadėtų pinigų. Galiausiai pamąstykite: kodėl reikia sumokėti už darbą, kurio dar net nepradėjote dirbti?

2. Laiškas iš „banko administratoriaus“

Tokių laiškų turinys paprastai yra gana vienodas. Pavyzdžiui, jums gali būti pasakyta, kad jūsų vardu yra paimta paskola, kurios mokėjimas vėluoja. Toliau seka priminimas sumokėti mokestį kuo skubiau.

Laiške gali būti nuoroda atvykti į privatų banko biurą (žinoma, išgalvotą) arba prisegta byla su netikrais rekvizitais. Atsisiųsite, atsidarysite, o ten – staigmena: tai virusas.

Ką daryti?

Nesidalinkite su niekuom savo kortelės duomenimis ir neatidarynėkite abejotinų nuorodų. Jei asmuo, kuris apsimeta banko darbuotojas, prašo kortelės numerio, jos galiojimo laikotarpio ir kodų lentelės, jis tikrai yra sukčius, bankas tokios informacijos neprašo. Paskambinkite tiesiogiai į banką, kuriame laikote savo lėšas ir sužinokite, ar finansų įstaigos atstovai iš tiesų išsiuntė jums laišką. 
 

3. „Draugų“ pagalbos prašymas

Socialiniame tinkle jūs gaunate pagalbos prašymą iš draugo: padėk man prašau, skubiai reikia pinigų, čia yra mano sąskaitos numeris, grąžinsiu skolą kuo greičiau. Kaipgi nepadėti senam draugui?

Pervedate reikiamą pinigų sumą, o tada staigmena: paaiškėja, kad tikrasis draugas jokių pinigų jūsų neprašė. Paprasčiausia buvo įsilaužta į jo paskyrą ir sužaista pasitikėjimu sena pažintimi paprašant pinigų.

Ką daryti?

Įsitikinkite, kad tai tikrai jūsų draugas. Paskambinkite jam, parašykite SMS, ar susisiekite bet kokiu kitu būdu, išskyrus socialinio tinklo pranešimą. Ir dėl visą ko pakeiskite savo paskyros slaptažodį, ypač jei naudojate tą patį slaptažodį visur. Keisti slaptažodį yra siūloma ir dėl to, kad jums netektų teisintis prieš savo draugus, ir kažkas iš jūsų paskyros neišsiųstų neteisėto prašymo, o apgaulės būdu draugai neišsiųstų pinigų į jūsų vardu suklastotą sąskaitą.

4. Pardavėjai – sukčiai

Schema yra labai paprasta. Jūs randate skelbimą apie parduodamą prekę, kuri jums yra tikrai reikalinga. Tik štai pardavėjas prašo sumokėti iš anksto, nes jis nori turėti garantą, kad gaus pinigus už prekę.

Iš tiesų jis apgaudinėja jus. Jūs išsiunčiate pardavėjui reikiamą sumą, o jis rašo, kad prekė išsiųsta, laukite. Jūs laukiate, laukiate ir vis laukiate. Kaip jau galima atspėti, siuntinys nebus jums atsiųstas, nes niekas neplanavo jo išsiųsti.

Ką daryti?

Nepirkite nieko abejotinose internetinėse parduotuvėse. Prieš siųsdami pinigus, pabandykite susirasti informacijos apie pardavėją. Galbūt kažkas jau papuolė į šiuos spąstus ir pasidalijo savo pasipiktinimu internete. Ir žinoma, reikalaukite, kad prekių apmokėjimas būtų vykdomas tik gavus prekes.

5. Abejotinos svetainės

Tai gali būti bet kokia internetinė parduotuvė. Įsigyjate iš jos kažkokią prekę, įvedate kortelės duomenis ir gaunate perspėjimą, kad iš sąskaitos nurašyta suma, viršijanti pirkimo kainą. Dar gerai, jei toks įspėjimas ateina tik vieną kartą.

Prieš mokėdami pažvelkite į adresato eilutę. Jei adresas prasideda su „https“, viskas yra normalu, ryšys yra saugus. Jei su „http“ – yra didelė tikimybė, kad jūsų duomenys bus nutekinti į nusikaltėlių rankas.

Ką daryti?

Atidžiai žiūrėkite, kur ir kokius duomenis įvedate. Tais atvejais, kai jūs vis dėlto patenkate į sukčių pinkles, nedelsdami paskambinkite į banką ir užblokuokite savo sąskaitą bei kortelę.

Atsargumas yra geriausias būdas norint apsisaugoti nuo sukčių, tačiau norint efektyviai valdyti savo asmeninį biudžetą reikia žinoti ir kitų praktinių patarimų, taigi išmintingai valdykite savo pinigus ir nepatikėkite jų aferistams, saugokitės kibernetinių nusikaltėlių.